suvelnėti

suvelnėti
suvelnė́ti intr. Žv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Suvelnė́ję žmonys, nebtura linksmumo, meilumo DūnŽ. Aš pati esu suprastėjusi, suvelnė́jusi, o buvau nūlanki Grd. Suvelnė́jęs svietas, ne iš darbo gyvena, iš gudrystų Krš. Dabar ir advokatai suvelnėjo LzP. | Suvelnėjusi jo sąžinė V.Kudir. | refl.: Susivelnė́jęs svietas, be vieno galo pasidergė Krš. \ velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išvelnėti — intr. Trk, Krtv pasidaryti piktam, blogam kaip velniui: Išvelnė[ja] vaikai nebaudami DūnŽ. Išvelnėjo didis mažas, nebė[ra] doros nė už tvoros Rdn. velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvelnėjimas — sm. (1) → suvelnėti: Žmonių suvelnėjimas begalinis, a ne priš svieto pabengą Krš. velnėjimas; išvelnėjimas; suvelnėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvelnėti — intr. Yl įgauti piktumo, suktumo: Įvelnėjusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti DūnŽ. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnėjęs Krš. velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”